Kiekvieną kartą sudarinėdamas maršrutą, vis niekaip nesugebėdavau suplanuoti kelionės į tikrai dėmesio vertą vietovę. Vietovė išsiskiria tuo, kad joje galima rasti dar vis stovinčią, beje, vieną iš dviejų Lietuvoje dar išlikusią medinę cerkvę. Nedidelėje gyvenvietėje, medžių ir krūmų apsuptyje stūkso apleista sentikių cerkvė.

Tai carinio laikotarpio statinys. Jis suręstas iš sienojų ir apkaltas įvairių krypčių lentomis. Kelios išskirtinės detalės: nedidelis kupolas – varpinės „bokštas”, o iš galo matomas mažesnės konstrukcijos „bokštelis”.

Pamaldos čia jau nebevyksta maždaug nuo 1980 – 1985 m. , o pats statinys jau „švenčia” šimtmetį.

Nors cerkvė pasitiko mus užkaltomis durimis, sutvarkyta aplinka, bet tai nesutrukdė pasigrožėti dar išlikusiu statiniu ir atlikti porą nuotraukų iš paukščio skrydžio t.y įamžinti tai kas dar liko, nes kas bus vėliau niekas nežino.