Kaip ir žadėjau šią vasarą užbaigsime viena iš geriausių šių metų atrastų stovyklų, atrodančių labai patriotiškai. Nameliai kažkada buvo išdažyti Lietuvos vėliavos spalvomis: jie čia geltoni, žali, raudoni. Nežinau ar tai buvo daryta su idėja, bet nameliai atrodo tikrai gražiai. Stovykla rasta visai atsitiktinai, pasislėpusi tankiame miške. Uždaryta pakankamai seniai, bet palikta absoliučiai viskas. Gyvenamuosiuose nameliuose baldai, patalynės, virtuvės reikmenys, o pagrindiniame pastate pilna buitinės įrangos. Čia nespėjo įkelti kojos nei vandalai, nei kiti asmenys save vadinantys „kietais” apleistų vietų tyrinėtojais.

Bendras stovyklos plotas nėra didelis. Ją sudaro kelios grupės gyvenamųjų namelių. Šalia jų prisiglaudęs nedidelis namelis sanitarinių patalpų, o likusioje dalyje pagrindinis stovyklos pastatas su žaidimų aikštele. Vienintelis šios vietos priešas – gamta. Tai yra ta vieta, kuri puikiai vaizduoja kaip gamta po truputį atsikovoja savo žemes. Dalis namelių apsupti medžių, krūmų, kurie po truputį veržiasi į jų vidų taip darydami žalą konstrukcijoms. Žinoma, tos konstrukcijos yra medinės ir paveiktos lietaus – drėgmės, ko pasekoje tampa silpnos ir lūžta nuo bet kokio prisilietimo. Stovyklos likimą nuspėti sunku, vieta nėra išskirtinė todėl jokio projekto čia neprasuksi. Vasaros sezonas užbaigtas, rugsėjį startuosime su mokyklomis.