Prieš daugiau nei savaitę skelbtame straipsnyje apie apleista balistinę raketų bazę, šiek tiek susipažinome su Šaltojo karo „paveldu“. Šią pažintį pratęsime su dar įdomesne infrastruktūra, kuri buvo glaudžiai susijusi su balistinių raketų bazėmis.

Aštrėjant santykiams tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, abi šalys, atrodo, dalyvavo apsiginklavimo varžybose. Viena po kitos kilo slaptos karinės infrastruktūros, kurių tikrąją paskirtį buvo bandoma nuslėpti oficialiai įvardijant jas kaip karinės technikos remonto bazėmis. Kalbant konkrečiai apie Lietuvos regioną, Šaltojo karo laikotarpiu, čia įsikuria dabar jau mums pažįstamos raketų bazės Karmėlavos srityje (balistinių raketų bazė, Karmėlavos raketinė bazė) taip pat Ukmergės, Tauragės, Žemaitijos regionuose. Be šių bazių, šiek tiek anksčiau pradedamos statyti dar dvi, neformaliai įvardijant branduolinių galvučių saugyklos.

Vienos iš jų statybos prasideda 1955 metais netoli Šiaulių. Vykstant bazės statyboms, teritorija padalijama į du atskirus perimetrus. Viename iš jų, įsikuria administracinė dalis, kareivinės, technikos garažai ir dirbtuvės, o antrajame – kovinė dalis, kurioje „išdygsta“ pagrindinė ir svarbiausia bazės infrastruktūra – požeminė raketų galvučių saugykla. Apsaugota kelių sluoksnių betono ir švino stogo bei sienų danga ir hermetintų durų eile, su viduje įrengta ventiliacijos įranga ir dyzeliniais generatoriais, saugykla buvo paruošta blogiausiam priešų atakos scenarijui. Į saugyklos vidų veda du keliai: pagrindiniai vartai – transportui, o šalia jų – atskiras įėjimas techniniam personalui. Pagrindinėje saugyklos salėje, centre, turime žiedą su bėgiais, kurių pagalba galvutės buvo pristatomos į sandėliavimo patalpas. Verta būtų paminėti, jog pačių galvučių laikymui buvo labai svarbu užtikrinti ne tik saugumą, bet ir tinkamas jų laikymo – patalpų temperatūros sąlygas.

Taigi, turime bendrą šios karinės infrastruktūros vaidmenį – branduolinių galvučių saugojimas, jų aptarnavimas ir priežiūra. Klausimas, kuris dar liko neatsakytas – o koks buvo šios saugyklos ryšys su raketų bazėmis? Atsakymas paprastas, saugykloje laikomos galvutės keliaudavo į raketų bazes. Raketų bazės buvo aprūpintos tik nedideliu kiekiu galvučių, didžioji dalis likdavo „gulėti“ saugyklose, nes tiesiog nebuvo poreikio ir tuo pačiu laikymo sąlygų (tikriausiai taip pat ir dėl saugumo) gabenti visas galvutes į raketines bazes. Jos buvo aprūpintos tokiu kiekiu, kurio būtų pakakę pradėti ataką. Kaip ir jau supratote, skirtumas tarp minėtų bazių toks, jog saugyklose buvo tik saugomos galvutės, iš ten nebuvo jokios oficialios infrastruktūros jų paleidimų, o raketų bazės atvirkščiai – „dirbo“ budėjimo režime ir esant įsakymui galėjo vykdyti branduolinio ginklo paleidimo procesą.

Sovietų armijai pasitraukus iš Lietuvos žemių, bazė ištuštėjo. Vėliau čia dar kurį laiką budėjo apsauga, o jai nutraukus budėjimus, teritorijoje kartas nuo karto vykdavo Lietuvos karių pratybos, įvairūs airsoft žaidimai ir kitų smalsuolių vizitai.

1 komentaras

Parašykite komentarą

Draudžiama komentarų skiltyje skelbti (viešinti/atskleisti) straipsnio vietovės pavadinimą, lokaciją ir kitas panašias detales. Panašūs komentarai trinami, o jų autoriai blokuojami. Ačiū už supratingumą.