Vasaros pradžia prasidėjo puikiai. Visada mane traukdavo (ir tebetraukia) apleistos ligoninės, gydymo ir reabilitacijos centrai. Galbūt dėl to, jog man patinka ne itin jauki aplinka, kai žinai, jog čia buvo daug mirčių ir skausmo. Tuo pačiu tokios paskirties pastatai stebina likusia įranga, likusiais ligonių gydymo įrašais.
Istorijos apie šį centrą neaprašysiu, o paskirtis, manau, iš pavadinimo suprantama. Kelionę pradėjau nuo tuščių koridorių, kabinetų. Koridoriuose dar tebestovi įranga, o patalpose likę jau apdulkėję baldai. Siaurais koridoriais priėjau didelį baseiną. Gaila, jog nebuvo įmanoma užlipti ant „tiltelio”. Toliau, labai nustebino specialiais ženklais pažymėtas korpusas, kuriame galimai buvo laikomos pavojingos medžiagos, o kambariuose buvo apgyvendinti sunkiai sergantys ligoniai.
Įdomiausia dalis – rūsys. Lentynos „lūžta” nuo ligonių įrašų, dokumentų, kurie atrodo nuo uždarymo laiko nebuvo paliesti. Nepilstant iš tuščio į kiaurą, vietą aplankyti buvo verta. Vasaros sezono startas sėkmingas.
Daugiau apleistų ligoninių:
Duok adresa
Šitos vietos galima sakyti jau nebėra. Kas liko tai tik nuotraukos šiame straipsnyje.
Labai džiaugiuosi, kad nesidalinate vietos pavadinimais, žmonės sužino ir suniokoja viską.
nieks cia nieko neniokoja, nebe tie laikai uztenka mizt i bata del tu adresu
Tai nemyžk ir neprašyk koordinačių komentaruose 🙂