Apleistas sunkiai sergančių žmonių gydymo centras


Vasaros pradžia prasidėjo puikiai. Visada mane traukdavo (ir tebetraukia) apleistos ligoninės, gydymo ir reabilitacijos centrai. Galbūt dėl to, jog man patinka ne itin jauki aplinka, kai žinai, jog čia buvo daug mirčių ir skausmo. Tuo pačiu tokios paskirties pastatai stebina likusia įranga, likusiais ligonių gydymo įrašais.

Žinoma, istorijos apie šį centrą neaprašysiu, paskirtis iš pavadinimo suprantama, todėl kalbėti apie tai plačiau nebūtina. Kelionę pradėjau nuo tuščių koridorių, kabinetų. Koridoriuose galima rasti dar tebestovinčios įrangos, patalpose apdulkėjusių baldų. Siaurais koridoriais priėjau didelį baseiną, gaila, jog nebuvo įmanoma užlipti ant „tiltelio“. Labai nustebino specialiais ženklais pažymėtas korpusas, kuriame tikriausiai buvo laikomos pavojingos medžiagos, o kambariuose buvo apgyvendinti sunkiai („pavojingi“) sergantys ligoniai.

Įdomiausia dalis – rūsys. Lentynos „lūža“ nuo ligonių įrašų, dokumentų, kurie atrodo nuo uždarymo laiko nebuvo paliesti. Nepilstant iš tuščio į kiaurą aplankyti buvo verta, vasaros sezono startas sėkmingas.



Ačiū, kad skaitėte ir žiūrėjote!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.