Apleistas popieriaus fabrikas

Vasaros atostogos yra tinkamiausias laikas atlaisvinti vietos naujų, aplankytų objektų nuotraukų albumams, o senus albumus perkelti į archyvus. Atidesnis pastebės, kad šios vietos nuotraukų albume pro langus galima įžvelgti nemažai lauke esančio sniego. Ne viename straipsnyje esu minėjęs, kad kai kurių vietų publikacijas tenka atidėti dėl tam tikrų priežasčių.

Šį apleistą popieriaus fabriką norėjau aplankyti tik dėl vienos priežasties. Priežastis – gražios katilinės pastato langų išdėstymo konstrukcijos. Dar labiau pasisekė su vizito diena. Saulės spinduliai čia sukuria dar gražesnį vaizdą.

Šio fabriko istoriją būtų galima išskirstyti papunkčiui, todėl pasistengsiu paminėti, mano nuomone, svarbesnius įvykius.

Fabrikas įkurtas 1690 m. vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio.
Pasikeitus savininkui nuo 1833 m. iki 1834 m. fabrikas plečiasi, o 1836 m. atnaujinama popieriaus gamyba.
1850 m. kilęs gaisrą sunaikino didžiąją dalį fabriko pastatų.
1852 m. atstatyti pastatai, 1854 m. sėkmingai atnaujinta veikla.
1856 m. naujojo savininko Ričardo Pichlau atlikta modernizacija sėkmingai padvigubino popieriaus gamybą.
Verta paminėti, kad XIX a. antroje pusėje fabrikas buvo pripažintas kaip vienas didžiausių ir geriausių įrengtų vakarinių Rusijos imperijos gubernijų įmonių, kuri per metus gamino daugiau kaip 1300 tonų popieriaus.
Laikui bėgant pastatyta nauja, modernesnė katilinė. Pastatytas medžio masės centras, kuris pagerino popieriaus gaminių iš medienos kokybę. Vėliau įrengtas elektrinis apšvietimas.
Fabriką užklupo vėl juodos dienos. 1912 m. kilo dar vienas gaisras. Tik po dviejų metų užbaigiama gaisro padarinių rekonstrukcija.
Dėl ekonominės krizės, 1929 – 1941 m. sustabdoma fabriko veikla, kuri atnaujinta tik 1946 m.
1993 m. fabrikas privatizuotas.
2009 m. nutraukiama vykdoma veikla.